- sugabus
- sugabùs, -ì adj. (4)
1. VŽ1905,69, NdŽ, Dkš, Užv, Ll, Vdk, Lž gabus, išmaningas: Jis sugabùs žmogus: ką paima, tą padaro Brb. Prilįsti, ko gauti ana sugabì Krš. Sugabesnì buvom, tai i užėsti turėjom ko Krž. Sugabus ir išmanantis tai vyras; daug žino, daug ryšių su visokiomis draugijomis turi Žem. Be vieno galo esi sugabì Grg.
sugabiaĩ adv.: Kas sugabus, tas viską ir dirba sugabiaĩ Dkš.2. pajėgus: Atėjo ir keletas vaikinų, bet į kariuomenę visiškai nesugabių, nes buvo šlubi, kuproti, kurti ir berankiai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.